Dictionary of the Lithuanian Language.
pakopė — 2 pãkopė sf. (1) vieta pagal kopą ar kopas, kopos pakraštys: Pãkopė[je] išgirdau vilką bekaukantį Plng. Pakopėj linkčioja bailiai pušelės rš … Dictionary of the Lithuanian Language
pakopėti — vksm. Kopėčiomi̇̀s pakopėjo aukščiaũ … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
pakopėjimas — dkt … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
pakopėti — pakopėti, pakõpi ( ėja), ėjo intr. DŽ kiek, nedaug pakopti, palipti; pakilti: Pakopėję į kalną, sustojome rš. Kažkur daržinės pašalėj radęs kopėtėles, prišlieja jas prie stogo briaunos ir bando pakopėjęs savo vėliava mosikuoti B.Sruog. | prk.:… … Dictionary of the Lithuanian Language
lopšys — lopšỹs sm. (3, 4) 1. SD97, R, MŽ, K supamas kūdikio guolis: Greta lovos, ant lingės, pakabintas lopšys Žem. Lopšy mes verkiam, saulę išvydę Mair. Tavo kietą vargo lopšį sups ne rankos motinėlės S.Nėr. Paguldyk vaiką į lopšį Vv. Jau vaikas nori… … Dictionary of the Lithuanian Language
pakopis — pãkopis sm. (1) žr. 2 pakopė: Kad eitì tuo pãkopiu nu Nidos ant Klaipėdos, yr kaimas Preilai Šlu … Dictionary of the Lithuanian Language
pakopti — 1 pakopti intr. J palipti aukštyn. | prk.: Aukštokai pakopė jau saulelė rš. O vakarykščiam piemeniui, ką tik išmokusiam Raudonojoje armijoje rašto, ta knyga padės pakopti dar vieną laiptą (sov.) rš. | refl.: Pasikopk aukštyn, o ten atrasi… … Dictionary of the Lithuanian Language
čiukuras — čiùkuras sm. (3b) 1. stogo viršus, šelmuo, kraigas: Žaginys ant čiùkuro, gėveliai ant šelmens stogo uždėti J. Vėjas nuplėšė patį čiùkurą Krkl. Ant čiùkuro taisysim gandralizdį Bsg. ║ pašelmenys, pakraigė: Pridėjo daržinę dobilų iki pat… … Dictionary of the Lithuanian Language
